treikšt

treĩkšt interj., tréikšt 1. Sd žr. traikšt 1: Tréikšt ir nulūžo Brš. ^ Senas braška bebraška, o jaunas tréikšt ir nulūžta Dkš. 2. Žd žr. traikšt 4. 3. sviedimui, metimui nusakyti: Kaip rėš tą vilką į upį, treĩkšt į [v]andinį Žd. 4. perkūno trenksmui nusakyti: Treĩkšt treĩkšt – ka devė perkūnija! NmŽ.